VIPA plečia finansinių priemonių spektrą
2016-02-29
2015-ieji Finansų ministerijos įkurtai UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūrai (VIPA) tapo lūžio metais – buvo įsteigti DNMF ir ENEF fondai, pradėtas įgyvendinti ETPT modelis. 2016-ieji žada dar platesnį paslaugų spektrą bei finansinių priemonių taikymą vandentvarkos, atsinaujinančių energijos išteklių bei kultūrinio paveldo sektoriuose.
Įkurti DNMF ir ENEF fondai
VIPA, kuri įgyvendina ir administruoja finansines priemones, skirtas energijos efektyvumo investicijoms bei viešosios infrastruktūros modernizavimui, 2015 - uosius gali pavadinti pačiu sėkmingiausiu veiklos laikotarpiu, per kurį jos valdomų finansinių priemonių portfelis nuo 28 mln. išaugo iki 193 mln. eurų, įgyvendinamų daugiabučių namų ir bendrabučių modernizavimo projektų skaičius pasiekė – 360 , o įmonės įstatinis kapitalas nuo 101 tūkst. padidintas iki 2 mln. eurų.
Itin didelį postūmį ir galimybę įgyvendinti dar daugiau projektų trečiaisiais agentūros veiklos metais suteikė dviejų naujų fondų įkūrimas.
„Pasibaigus JESSICA programos lėšų panaudojimo laikotarpiui ir matant vis dar didelį poreikį rinkoje daugiabučių namų bei bendrabučių modernizavimui, 2015 m. kartu su Finansų ir Aplinkos ministerijomis VIPA įsteigė Daugiabučių namų modernizavimo fondą (DNMF), finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis 2014 – 2020 m. laikotarpiu. Pradinis DNMF dydis siekė 30 mln. eurų, tačiau dėl gauto didelio paraiškų kiekio, virš 671, po pusmečio fondas padidintas iki 74 mln. eurų. Šiuo metu ieškome galimybių fondo papildymui, tuomet galėtume vėl atnaujinti paraiškų priėmimą.
"Tais pačiais metais pasirašyta ir Energijos efektyvumo fondo (ENEF) įkūrimo sutartis. ENEF 65 mln. eurų skirta centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimui ir 14 mln. eurų - gatvių apšvietimo sistemų modernizavimo projektams“, - pasakoja G. Dargužas.
Šiandien jau baigti 129 daugiabučių namų modernizacijos projektai.
Lietuvoje pradėtas taikyti ETPT modelis
Kartu su ENEF įkūrimu Lietuvoje buvo pradėtas taikyti ir naujas ETPT (energijos taupymo paslaugų teikėjo, angl. ESCO) modelis, kuris turėtų supaprastinti ir paspartinti viešosios infrastruktūros renovacijos bei modernizavimo procesus šalyje.
„Kol kas ETPT modelį galima taikyti įgyvendinant centrinės valdžios viešųjų pastatų (CVVP) bei gatvių apšvietimo sistemų modernizavimo projektus. Šiandien jau turime gavę 22 CVVP paraiškas bei patvirtinę Jonavos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo paraišką.
Modernizuojant pastatus ir pritaikant ETPT modelį, pavyzdžiui, centrinės valdžios viešuosius pastatus, jų valdytojas sudarys sutartį ne tiesiogiai su rangovu ar banku, o su ETPT, kuri prisiims riziką bei turės užtikrinti pastato energinio efektyvumo rodiklius (ETPT įsipareigoja bent 30% pagerinti pastato energinį efektyvumą). Naudojant šį modelį, darbai nebus vilkinami ir bus užtikrinama aukščiausia jų atlikimo kokybė“, - sako G. Dargužas.
Tikslas – plėsti finansinių priemonių naudojimą
Vienas iš svarbių VIPA veiklos barų išlieka žmonių švietimas bei požiūrio į naujų finansavimo priemonių taikymą keitimas.
„Iki šiol viešasis sektorius buvo įpratęs naudotis subsidijomis, kurių grąžinti nereikėdavo, todėl labai dažnai jų panaudojimas būdavo neefektyvus. Tuo tarpu įgyvendinant lengvatinių paskolų ir garantijų finansines priemones, yra skatinama imti paskolas atsakingai, jas panaudoti efektyviai. Pastebima tendencija, kad projektų vykdytojai paskolas ima tik toms priemonėms, kurios sukuria didžiausią finansinę ir ekonominę naudą, pavyzdžiui, leidžia ženkliai sumažinti pastato išlaikymo išlaidas bei sutaupyti. Grįžtančios lėšos (t.y. grąžinamos paskolos ar atlaisvintos garantijos) bus pakartotinai investuojamos į naujus energijos efektyvumo didinimo projektus. Taigi, bus sudaryta galimybė finansuoti daugiau projektų su tiek pat išteklių. Tad vienas iš mūsų tikslų ir toliau išlieka supažindinti visuomenę ir skatinti įgyvendinti naujas priemones, kurios užtikrina efektyvų lėšų naudojimą“, - tvirtina Viešųjų investicijų plėtros agentūros vadovas G. Dargužas.
Šiuo metu VIPA įgyvendina finansines priemones bendrabučių, daugiabučių namų, centrinės valdžios viešųjų pastatų bei gatvių apšvietimo sistemų modernizavimui. 2016 m. įmonė ketina plėsti įgyvendinamų finansinių priemonių portfelį ir kituose sektoriuose.
„Ruošiame analizes, kurios leidžia identifikuoti nepakankamumą viename ar kitame sektoriuje. Taip pat savo tikslus deriname ir su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, pagal tai dėliojame veiklos prioritetus. Šiuo metu didžiausias investicijų poreikis yra jaučiamas vandentvarkos, atsinaujinančių energijos išteklių bei kultūrinio paveldo sektoriuose“, - teigia jis.
Prognozuojama, kad 2014-2020 metais bus skatinami kompleksiniai investiciniai projektai, derinant ne tik įvairias finansavimo formas, bet ir siekiant įvairių tikslų vienu projektu.