Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria energiniam savo gyvenamosios vietos efektyvumui

2017-03-31

Nuo praėjusių metų lapkričio Lietuvoje įsigaliojus privalomai tik A arba aukštesnės energetinio naudingumo klasės pastatų statybai, energijos sunaudojimas (ir tuo pačiu – poveikis aplinkai) tokiuose namuose sumažėjo, skaičiuojama, apie 10 kartų. Iki šio reikalavimo įsigaliojimo daugelis nekilnojamojo turto vystytojų mūsų šalyje rinkdavosi statyti B klasės energetinio efektyvumo pastatus. 

Skirtumai tarp šių klasių – itin matomi. Visų pirma, B klasės energinio naudingumo pastato kaštai – gerokai mažesni, todėl suprantamas vystytojų polinkis rinktis būtent tokius objektus. Tačiau pastaruoju metu specialistai teigia pastebintys vis didesnį gyventojų susidomėjimą aukštos energetinės klasės pastatais, leidžiantį ir vystytojams drąsiau investuoti ne tik į A, bet ir A+ energinio efektyvumo projektus.

„Natūralu, jog pagrindinė gyventojų apsisprendimo įsigyti butą itin aukštos energetinio naudingumo klasės name – noras gauti mažesnes sąskaitas už šildymą. Ir tai – visiškai suprantama: sąskaitos sumažėja iki dešimties kartų. Tai – reikšmingas ilgalaikis finansinis rodiklis. Tačiau svarbus čia ir žmonių sąmoningumas: dažnas mini norą tausoti aplinką, kurioje gyvena“, - pasakoja lengvatines paskolas energinį namo efektyvumą didinti nusprendusiems gyventojams suteikiančios UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra vadovas Gvidas Dargužas.

Prognozuojama, kad jau šiemet A energinio efektyvumo klasės būstai sudarys 15 proc. rinkos ir šis skaičius kasmet sparčiai augs. Energetinė būsto klasė pamažu tampa vienu iš svarbiausių kriterijų renkantis namus. Augant pirkėjų susidomėjimui būtent šios klasės butais ir namais, vystytojai jau šiandien planuoja gausias inesticijas į tokių būstų statybą.

Svarbų žingsnį didinant energetinį naudingumą Lietuva pernai žengė ne tik statant naujus objektus: nuo 2016-ųjų mūsų šayje įgyvendinama ir kvartalų energinio efektyvumo didinimo programa. Didžiausia atsakomybė šiame projekte tenka savivaldybėms – aktyvus jų dalyvavimas yra esminis projekto sėkmės faktorius.

Kvartalų renovacija leidžia perkelti Lietuvoje sėkmingai įsibėgėjusią daugiabučių renovaciją į visiškai naują lygį ir etapą: jame bus atnaujinami ne tik gyvenamieji pastatai, bet ir infrastruktūra, viešieji pastatai, sutvarkoma aplinka – kuriami visokeriopai aplinkai draugiški aukšto energetinio naudingumo kvartalai.

Šis projektas prisideda ir prie darnaus miesto planavimo: jis leidžia ne tik sutvarkyti esamus kvartalus, bet ir miesto plėtrą, naujas teritorijas integruoti taip, kad šios nedidintų poveikio aplinkai.

Kvartalų renovacija – didelis, atsakingas ir ilgalaikis procesas. Specialistų teigimu, jis gali trukti dešimtmečius, tačiau tai, jog Lietuvoje jau ryžtingai žengėme pirmąjį žingsnį ir ėmėme įgyvendinti pilotinius projektus, leidžia tikėtis didelių energijos sutaupymų netolimoje ateityje.

Lietuva, atstovaujama UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros, jau metus dalyvauja tarptautinėje energetinio efektyvumo didinimo skatinimo programoje BUILD2LC drauge su kitomis šešiomis ES valstybėmis: Ispanija, Lenkija, Jungtine Karalyste, Kroatija, Švedija ir Slovėnija. Šio projekto metu šalys dalinasi gerąja patirtimi ir siekia drauge rasti sprendimus spartinti energetino efektyvumo didinimo procesus.