17 mln. eurų – savivaldybių valdomiems pastatams atnaujinti

2017-06-27

Viešųjų investicijų plėtros agentūra birželio 27-ąją pasirašė trišalę sutartį su Finansų ir Aplinkos ministerijomis, kuria įsteigtas savivaldybių pastatų fondas. Jo lėšomis numatoma finansuoti savivaldybių pastatų modernizavimo projektus – tam skirta 17 mln. eurų ES fondų lėšų. Dar 18 mln. eurų numatoma pritraukti iš privačių investuotojų.

„Iki šiol viešųjų pastatų modernizavimas buvo finansuojamas teikiant subsidijas, tačiau toks modelis neskatina siekti didžiausio energijos sutaupymo bei įvertinti pastato eksploatacijos poreikio ilguoju laikotarpiu. Naujai įsteigtas fondas suteiks galimybes efektyviau valdyti finansinius išteklius, taikant finansavimo modelius, kurie užtikrina papildomų lėšų pritraukimą ir ES fondų lėšų pakartotinį panaudojimą“, - sako finansų ministras Vilius Šapoka.  

Savivaldybių pastatų fondo tikslas – skatinti energijos vartojimo efektyvumą investuojant į viešąją infrastruktūrą. Fondo lėšomis bus teikiamos paskolos savivaldybių pastatų modernizavimo projektams, didinantiems pastato energinį efektyvumą. Iki 2023 metų planuojama atnaujinti apie 79 tūkstančių kvadratinių metrų savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų. Finansinį tarpininką, teiksiantį paskolas savivaldybėms, numatoma atrinkti iki šių metų pabaigos.

Energijos efektyvumo didinimas yra svarbus ir ambicingas tikslas tiek visos Europos Sąjungos, tiek ir Lietuvos mastu. Lietuvoje didžioji dauguma viešosios paskirties pastatų buvo pastatyti iki 1990 m. Šių pastatų išorinių atitvarų šiluminės varžos charakteristikos prastos, neatitinka esamų normatyvinių reikalavimų, o pastatai dažniausiai priskiriami D ir žemesnėms pastato energinio naudingumo klasėms.

Savivaldybės projektus galės įgyvendinti pačios arba pasitelkiant tokius projektų vykdytojus:

• Savivaldybių administracijos;
• Administratorius, t.y. įmonė, kuri vykdo savivaldybės paskirtojo administratoriaus funkciją (pvz. kaip veikia daugiabučių modernizavimą įgyvendinantys administratoriai). Administratorius skolintųsi savivaldybės vardu ir jos naudai (t.y. kaip daugiabučio namo administratorius skolinasi veikdamas butų savininkų vardu). Paskola administratoriaus apskaitoje būtų apskaitoma už balanso, o savivaldybė skolą (finansinį įsipareigojimą) apskaitytų savo balanse pagal paskolos sutartį;
• Pusiau ETPT (semi-ESCO), t.y. paraiškas finansavimui teikia ir projektus įgyvendina savivaldybės paskirtas administratorius (pvz. įmonė ar įstaiga, kuri šiuo metu jau administruoja daugiabučių renovacijos projektus ar kita savivaldybės ar kelių savivaldybių įsteigta įmonė ar viešoji įstaiga, kurios pagrindinė funkcija būtų administruoti energinio efektyvumo projektus). Tokie subjektai prisiima ETPT įmonių prisiimamas rizikas bei įsipareigojimus, o skola apskaitoma jų sąskaitoje. Dažnu atveju būtų išnaudojama jau turima sukaupta patirtis ir kompetencijos;
• ETPT įmonės, t.y. paraiškas finansavimui teikia ir projektus įgyvendina viešųjų pirkimų būdu parinktos privačios ETPT įmonės, t.y. jos renovuoja pastatus bei teikia energijos ūkio priežiūros, energijos taupymo paslaugas. ETPT įmonė nėra kontroliuojama savivaldybės ar kaip nors kitaip susijusi su savivaldybe.

Įgyvendinant šią priemonę bus padidintas energijos vartojimo efektyvumas ir taip pat, sudarant galimybę pasinaudoti palankiomis finansavimo sąlygomis, bus siekiama paskatinti aktyvų ETPT kompanijų dalyvavimą energijos vartojimo efektyvumo didinimo rinkoje, bei plėtoti šią rinką Lietuvoje.

Artimiausiu metu prasidės finansinių tarpininkų, kurie tiesiogiai teiks paskolas pareiškėjams, atranka. Kviečiame visus finansinius tarpininkus dalyvauti atrankoje ir tapti finansinės priemonės įgyvendintoju.